ruošnumas

ruošnùmas sm. (2) BzBkXVIII265 → ruošnus: Savo raštuose jis šneka apie reikalingumą apšvaistos žmonių…, visur girdamas prašiurų darbštumą ir ruošnumą, o peikdamas jų vaikų vaikų snudumą ir užmarštį apie reikalus tėvynės A1884,1(J.Šliūp).